Bitkoinų mįslė

Jau kuris laikas man neduoda ramybės šie klausimai. Kokiu tikslu atsirado bitcoinai? Kas ir ką jų pagalba bando iššifruoti ar išskaičiuoti? Kodėl ši informacija yra verta tokių pinigų? Kokia informacija tai galėtų būti? Kam taip stipriai reikalinga ši informacija, kad konkretus subjektas ar subjektai yra pasiryžę į tai investuoti tokias pasakiškas pinigines sumas? Kokie bus šių skaičiavimų pasekoje gautos informacijos pritaikymo tikslai?

Šie klausimai greičiausiai kilo daugeliui iš mūsų. Iš pirmo žvilgsnio net sunku yra įsivaizduoti kokia tai galėtų būti informacija, kuri gali būti verta dabartinės bitcoinų vertės. Tačiau pradžiai trumpai papasakosiu kas techniškai yra bitcoinai.

Bitcoinai

Bitcoinai ne be reikalo vadinasi kriptovaliuta. Šis pavadinimas ir atskleidžia, kas tai. Tačiau šį terminą supras tik pakankamai siauras ratas žmonių, kurie daugiau ar mažiau yra susiję su informacinėmis technologijomis, kriptografija, iš kur ir kilo kriptovaliutų pavadinimas.

Grubiai tariant bitcoinų vertė auga iš į juos investuojamos kompiuterinės skaičiuojamosios galios (įvairių centrinių, grafinių, matematinių ar kitų procesorių) ir tam skirtų piniginių investicijų. Tokiu būdu parduodant savų kompiuterinių resursų skaičiuojamąją galią yra „kasami“ taip vadinamieji bitcoinai ar kitos kriptovaliutos.

Tačiau norint tokiu būdu uždirbti reikalinga daug didesnė skaičiuojamoji galia, nei pvz., namų kompiuteris su kuriuo „kasti“ bitcoinus net greičiausiai bus nuostolinga. Jums brangiau tokiu būdu gali kainuoti elektra.

Dėl to nesąžiningi žmonės įsigudrino kurti įvairius kompiuterinius virusus, kurie išnaudoja svetimų kompiuterių resursus ir tokiu būdu, nemokant už elektrą, kasa jiems bitcoinus. Pasitaikė atvejų kai net pakankamai gerai žinomų kompiuterinių programų autoriai (pvz. uTorrent), buvo įtraukę į savo visai nekaltų programų paketus papildomus komponentus, kad išnaudoti savo programų vartotojų kompiuterius bitcoinų kasimui.

Kriptovaliutų kasimas (Thomson / Reuters).

Kokia informacija gali tiek kainuoti?

Komercinės paslaptys?

Labai abejotina. Bet kokioje šalyje, bet kokios šalies įstatymai leidžia valstybei ir jos įstaigoms sužinoti visas šioje šalyje veikiančių bendrovių komercines paslaptis, kurias lengvų lengviausiai tremtiesiems asmenims gali nutekinti šios įstaigos ar jų pavieniai darbuotojai. Jokioje šalyje valdžia neįsipareigojus prisiimti atsakomybę už savo šalies fizinių ar juridinių asmenų paslapčių saugumą. O žinant valdininkų algas, galima preliminariai įvertinti net labai didelių komercinių paslapčių kainas, kurios tokiu būdu nė iš tolo neprilygsta bitcoinų vertei.

Politinės ar karinės paslaptys?

Įsivaizduojant kokios didžiulės šnipinėjimo agentūros ar hakerių pajėgos dirba kiekvienai pasaulio valstybei, įvairūs dvigubi agentai ir kaip skursta valdininkai ar kariškiai, o visiems norisi gyventi gerai – viena valstybė apie kitą per pakankamai trumpus terminus gali sužinoti bet kokias paslaptis. Ypač esant internetui ir šiuolaikinei informacinei sklaidai. Be to, šioje srityje paslaptys greitai sensta, vykstant įvairioms politinėms rokiruotėms ar karinių technologijų vystymuisi, kaip ir karinių strategijų pastovioje peržiūroje. Tokia informacija dėl labai greito jos senėjimo, nėra tiek vertinga, kiek yra verti bitcoinai.

Jeigu atskirai kalbėti apie vakarų šalių valstybines paslaptis, pvz., JAV, ne kartą teko girdėti, kad tenai yra milžiniškas informacijos nutekėjimas iš bet kokių valstybinių įstaigų. Dabar jau ne šaltojo karo laikai, kai visi buvo patriotais ir „laikė liežuvį už dantų“, dabar yra Twitteris, Instagram ar Facebook ir žmonėms net be svetimų pastangų, labai greitai atsiriša liežuvis, siekiant pasigirti, išgarsėti ar praturtėti, ypač amerikiečiai labai lengvai atskleidžia visą informaciją. Geras pavyzdys būtų ir Edwardas Snowdenas, prie kurio dar sugrįšime.

Privatūs asmeniniai šifruoti susirašinėjimai?

Irgi labai abejotina, kadangi tokiems susirašinėjimams naudojasi ne itin sudėtingi šifrai ir juos dešifruoti nereikia bitcoino tinklų skaičiuojamosios galios, kaip ir tokia informacija neturi didelės svarbos ir aktuali gali būti nebent pavieniams asmenims, kurie labai abejotina ar disponuoja atitinkamomis lėšomis.

Edwardas Snowdenas?

Edvardas Snowdenas, vienas iš gan tipiškų amerikietiško patriotizmo pavyzdžių: dirbdamas  sistemų administratoriumi CŽV, iš šios žvalgybos agentūros pasisavino svarbias valstybines paslaptis ir su jomis pabėgo į užsienį. Vėliau atskleidė keletą iš jų visiems, kas sudrebino pasaulį, ypač Europą, pvz. tai kad JAV spec. tarnybos šnipinėja savo sąjungininkus – Europos šalis ir ne vien.

Nors Edwardo teigimu, jis pagrobė daug daugiau valstybinių paslapčių, nei atskleidė, kurias po to užšifravo vienoje byloje ir paskleidė šiame užšifruotame pavidale po internetą, tam atvejui, jeigu kas nors jam nutiktų. Kaip jis teigia, jo mirties atveju, keletas jo įgaliotų asmenų visam pasauliui atskleis šių užšifruotų ir visiems prieinamų duomenų raktą ir visi galės sužinoti JAV valstybės paslaptis.

Tikra meilė tik tarp šnipų – buvusi Rusijos žvalgybos darbuotoja, šiuo metu Rusijos TV žvaigždė, Anna Čapman, Edwardo Snowdeno, buvusio CŽV darbuotojo, pabėgusio iš JAV su svarbiomis valstybinėmis paslaptimis, kuris tuo metu gyveno Maskvos oro uoste, per Twitterį klausia – ar jis ją vestų? Snowdenas šiame oro uoste, tuo metu praleido 40 dienų, pasilikęs neutralioje teritorijoje, neįžengęs į Rusijos valdas, kur jam greičiausiai tuo metu buvo saugiausia pasilikti, po tokios savo tėvynės išdavystės.

Snoudenas galbūt jau kiek realesnis variantas (nors aš ir netikiu į jo šią legendą, bet tai kita istorija).

Tačiau iš kitos pusės, mes jau gerai žinome, kaip lengvai nuteka informacija iš valstybės įstaigų, deja net ir tokių kaip CŽV ar FTB, kas reiškia, kad yra lengvesnių ir pigesnių būdų šią informaciją iš jų sužinoti tretiems asmenims… O pati centrinė žvalgybos agentūra ir taip puikiai žino, kokią jam informaciją pavyko pagrobti ir jau greičiausiai senai aktyvavo atitinkamus saugos protokolus. Kitaip tariant, net ir Snowdeno ši intriguojanti informacija, nėra verta tokių lėšų, kaip bitcoin.

Moksliniai tyrimai?

Manau, kad taip. Didžiausia prasmė ir net komercinė nauda, kad tokia investicija atsipirks, gali būti iš mokslinių tyrimų.

Aš įžvelgiu keletą perspektyvų, pvz., vėžio vaistų paieška, įvairūs kiti medicininiai ar moksliniai skaičiavimai, galbūt susiję su genetika ar kitomis sritimis. Tačiau labiausiai mano manymu čia „kvepia“ SETI projektu!

SETI Institutas

SETI projektas startavo 1984 metais. Tuo metu tai buvo gan radikalus projektas, skirtas radijo teleskopų pagalba ieškoti nežemiškos gyvybės.  Pagrindinė SETI projekto funkcija yra įrašinėti plataus diapazono radijo signalus, po to juos savanorių kompiuterinio tinklo pagalba analizuoti ir apdoroti, ieškant šioje informacijoje protingos gyvybės pranešimų ar signalų.

SETI Projektas

Prieš beveik dešimtmetį, teko ir pačiam apsilankyti internetiniame SETI puslapyje, kur jau tada egzistavo programinė įranga, kurią buvo galima atsiųsti ir prisidėti prie šio projekto, aukojant dalį savo kompiuterio resursų šiam projektui.

Jeigu gerai pamenu, visi dalyviai gaudavo priėjimą prie SETI surinktos informacijos, kad galėtų ir patys ją analizuoti ar pasiklausyti kosmoso garsų.

Žinoma, savanoriškais principais dirbantis SET institutas, greičiausiai kažin ar pasiekdavo pakankamą skaičiuojamąją galią, kad galėtų visiškai įgyvendinti savo planus.  Ir čia greičiausiai pasimaišė Stivenas Hokingas su nežemiškos gyvybės paieškomis.

Stivenas Hokingas

Galbūt prisimenate 2016 metais visur plačiai ir periodiškai skambėjusius mokslinių dienraščių pranešimus, kad garsus pasaulyje Fizikas, kuris laikomas beveik antruoju Einšteinu, Stivenas Hokingas, kartu su keletu milijonierių ketino ieškoti nežemiškos gyvybės. Kalba irgi ėjo apie dideles, šimtų milijonų dolerių vertės investicijas. Mano manymu, labai gali būti, kad jie tam pasitelkė SETI ir investavo šias lėšas tenai, kad ženkliai padidinti SETI galimybes ir greičiau būtų atrasta nežemiška gyvybė.

Bent toks mokslininkas, kaip Hokingas, greičiausiai pirmoje eilėje pagalvotų apie tokį projektą kaip SETI.

Kita vertus, paskutiniuose pranešimuose, jis gan skeptiškai žiūrėjo į nežemiškų civilizacijų paiešką ir net visus perspėjo apie jų pavojų. Tačiau jeigu projektas jau startavo ir jo „vadžios“ yra finansuotojų rankose, „arklių“ gali ir nepavykti sustabdyti.

Stivenas Hokingas, kaip tik radioteleskopų fone (EPA/reuters).

Bent mano manymu, šie dalykai gali būti susiję. Žinoma, bitcoinai gali naudotis ne vien šiam projektui. Skaičiuojamoji procesorių galia turi didelę paklausą, tačiau kažin ar yra daug projektų, kurie yra verti tokių lėšų.

Keletas vakarų žiniasklaidos pranešimų, kur Stivenas Hokinas kartu su įvairiais oligarchais, planuoja ieškoti nežemiškos gyvybės. Vardijami įvairūs projektai:

• Stephen Hawking’s Alien-Hunting Project Is Investigating Strange Signals From 234 Stars (kaip tik kalba eina apie radio teleskopus);
• Stephen Hawking Announces $100 Million Pledge To Search For Intelligent Extraterrestrial Life
• Facebook billionaire Mark Zuckerberg and Stephen Hawking to launch $100 million hunt for ALIENS (Štai ir facebook įkūrėjo M. Zuckerbergo ketinimai prisijungti prie šio jų žygio);
• Stephen Hawking announces $100 million hunt for alien life
• Stephen Hawking and a Russian Billionaire Want to Build an Interstellar Starship (dar ir vieno rusų oligarcho ketinimai prisijungti prie šių paieškų ir investuoti milijonines sumas į projektą)

Straipsnių antraštės kalba pačios už save.